Civilinė teisė kaip teisės šaka

Civilinė teisė yra viena teisės šakų. Jos reikšmė mūsų gyvenime labai didelė, nes kiekviename žingsnyje visiems mums tenka susidurti su šios teisės reguliuojamais santykiais. Daugelis šių santykių tokie dažni, kad nejaučiame jų teisinio pobūdžio, pvz., tokie santykiai yra gyventojų nuolat sudaromos maisto prekių, pramoninių prekių pirkimo pardavimo sutartys, rangos sutartys dėl avalynės, rūbų taisymo, valymo, pervežimo sutartys ir pan.

Kiekviena teisės norma turi tik jai įstatymo leidėjo numatytų in¬dividualią socialinę paskirtį – reglamentuoti tam tikrą visuomeninį santykį. Teisės teorijoje šis santykis vadinamas teisinio reglamentavimo objektu. Savo ruožtu teisinio reglamentavimo objekto prigimtis sąlygoja teisės normos turinio ir formos ypatumus. Todėl praktikoje taikant tei¬sės normas pirmiausia būtina mokėti įvertinti konkrečių santykių prigimtį ir į tai atsižvelgiant parinkti tinkamą, tik šiems santykiams reglamentuoti įstatymų leidėjo skirtą teisės normą. Taigi taikant civilinės teisės normas pirmiausia reikia nustatyti, kuriai teisės šakai priskirtas atitinkamos santykių rūšies reglamentavimas – civilinei teisei ar kitai teisės šakai. Be to, būtina ne lik teisingai parinkti taikomas teisės normas, bet ir tinkamai jas interpretuoti atsižvelgiant į jų sisteminius ryšius bei vietą teisės struktūroje. Svarbus ir teisėkūros aspektas. Rengiant teisės aktus (įstatymus, poįstatyminius aktus) būtina tiksliai suvokti kiekvienos teisės akto normos prigimtį, jos ryšius su Civiliniu kodeksu (CK) ir kitais galiojančiais civilinės teisės aktais. Taigi rengiant ir priimant teisės aktus būtina tiksliai nustatyti, kokiai teisės šakai priskirtinas rengiamas teisės aktas ar atskiros jo normos. Šio darbo tikslas ir yra apibrėžti civilinės ir privatinės teisės terminus, nurodyti jų sąveiką, didžiausią dėmesį skiriant civilinei teisei, kaip privatinės teisės šakai.