Paveldėjimo teisė

Paveldėjimo teisė reguliuoja disponavimą turtu pagal testamentą ar pagal įstatymą po savininko mirties. Civilinės teisės sistemose testamento surašymo laisvė paprastai yra ribojama testatoriaus vaikų naudai, kurie turi teisę į „privalomą“ tėvų palikimo dalį. Kitaip negu Amerikos teisė, civilinės teisės sistemos nenustato tokios privalomos turto dalies antrajam sutuoktiniui, kurio ekonominiai interesai po sutuoktinio mirties, kaip manoma, yra pakankamai apsaugomi padalijant sutuoktinių nuosavybę. Tačiau šiuo metu visur ryškėja tendencija visokeriopai gerinti antrojo sutuoktinio padėtį pagal paveldėjimo teisę; kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vakarų Vokietijoje, tai nulėmė tą faktą, jog buvo nustatyta privaloma palikimo dalis, rezervuota jo arba jos naudai. Pastaraisiais metais Jungtinėse Valstijose aiškiai susidomėta dviem būdingais civilinės paveldėjimo teisės aspektais. Pirmas — tai nusistovėjusi praktika, kuomet notaras, testatorių esant gyvam, patvirtina testamento autentiškumą; ši procedūra daro nereikalingą testamento teisminį patvirtinimą (probate). Antras — tai ta aplinkybė, kad normaliomis sąlygomis nėra nieko panašaus į mums įprastą palikėjo turto valdymo laikotarpį. Po palikėjo mirties palikimas, kurio įpėdinis turi teisę atsisakyti, paprasčiausiai pereina asmenims, nurodytiems testamente arba šį turtą paveldintiems pagal įstatymą. Dar viena civilinės paveldėjimo teisės idėja jau yra inkorporuota Amerikoje reformuojant daugelį Amerikos įstatymų, reguliuojančių testamento teisminį patvirtinimą. Tai tų pačių apribojimų, kurie nustatyti turto perleidimui testamentu, taikymas kai kuriems turto perleidimo inter vivos atvejams šeimos narių naudai.