Privatinė teisė

Kaip terminas „viešoji teisė“ paprastai yra vartojamas apibrėžti administracinę teisę, taip terminas „privatinė teisė“ dažnai yra kaitaliojamas su terminu „civilinė teisė“. Tačiau civilinės teisės sistemose privatinė teisė savo ruožtu apima dvi dideles teisės šakas — civilinę teisę ir komercinę teisę. Iš esmės civilinė teisė liečia kiekvieną, o pagrindinės jos normos yra išdėstytos civiliniuose kodeksuose ir juos papildančiuose įstatymuose. Komercinė teisė, reguliuojanti specifinių asmenų grupių santykius ir/arba specifines veiklos sritis, daugelyje civilinės teisės kraštų yra susisteminta atskirame komerciniame kodekse. Italijoje ir Šveicarijoje nėra komercinių kodeksų, tačiau komercinė teisė yra laikoma savarankiška ir dėstoma kaip atskiras privatinės teisės dalykas. Greta komercinės teisės yra keletas kitų teisės šakų, kurios paprastai yra laikomos skirtingomis nuo civilinės teisės, bet priklausančiomis privatinės teisės sričiai: literatūros bei meno nuosavybė, jūrų teisė, draudimas ir pramoninė nuosavybė. Darbo teisė išsirutuliojo iš civilinės teisės, reguliavusios individualaus darbo sutarties santykius. Tačiau šiuo metu ji klasifikuojama įvairiai: kaip ypatinga privatinės teisės šaka; kaip mišri — ir viešoji, ir privatinė — teisė; arba kaip sui generis, t.y. nei viešoji, nei privatinė teisė.