Privatinės teisės skirtumas

Kaip yra aiškinamas viešosios ir privatinės teisės skirtumas, žiūrint juridinio santykio elementu skirtumų? Čia yra dvi klasifikacijų grupės. Vieni klasifikatoriai skirsto teisę į viešąja ir privatine iš to, kam suteikiama tam tikra teisė, atskiram asmeniui kaip asmeniui, ar kaip organizuotos visuomenės nariui. Pirmiausia, dar nesusikūrus valstybei, veikusioji teisė yra privatinė; tat šeimos ir turto santykius tvarkančioji teisė. Paskiau, valstybei susikūrus, prie buvusios teisės dar prisideda nauja, kuri tvarko valstybės organizaciją ir apsaugoja privatinės teisės veikimą. Tat viešoji teisė, greta kurios veikia dar šita klasifikacija nėra nuosekli dėl to, kad 1-o, šeimos teisė, kurį iš savo esmės yra viešoji teisė, priskiriama privatinei teisei; 2-o, kad teisė negali būti be organizuotos visuomenės, o ne tiktai valstybė, bet ir šiaip organizuota žmonių grupė tvarkoma viešosios teisės, 3-o — ir valstybės organams prisidedant prie privatinių reikalų aprūpinimo jie yra privatinės teisės normų reguliuojami, pav., parduoti nekilnojamąjį turtą notariniu aktu galima tik ten, kur yra valstybė ir kur ji yra įvedusi tą pardavimo tvarką, tačiau ta teisė priklauso privatinės teisės normoms. Pagaliau, nuosekliai protaujant, reikėtų, einant šia klasifikacija, priskirti viešajai teisei visokių grupių narių santykius tvarkančias normas, pav., šeimos, bendrovės ir kt.

Kiti klasifikatoriai skirsto teise, j viešąją ir privatine iš to, kieno reikalavimus saugoja teisė nuo įžeidimo: ar atskiro asmens, ar visuomenės valdžios? Jei iš teisės įžeidimo seka. kad nukentėjęs gauna teisės reikalauti tiktai atlyginimo, gausime privatinę teisę, o jei valstybės valdžia imasi tam tikru priemonių blogiems padariniams atitaisyti, gausime viešąją teisę. Kitaip kalbant, privatinė teisė yra ta, kuri yra saugojama jos subjekto iniciatyva, viešoji teisė —. ta, kuri yra saugojama viešosios.valdžios iniciatyva. Bet ir šita klasifikacija turi trūkumų: viešoji ir privatinė teisė veikia ne tik tada, kai ji yra įžeidžiama; be to yra tokių nusikalstamųjų darbų, kurie baudžiami tik privatiniam asmeniui pasiskundus, o juk baudžiamoji teisė yra viešosios teisės dalis; pagaliau nusikalstamąjį darbą, seka ne tik bausmė, bet ir ieškinys nuostolius atlyginti; taigi čia susijungia abudu saugojimo būdu. Kaip matome, ir šita teorija nepaskirsto teisės tikrai ir galutinai į viešąją ir privatinę. Yra dar daugiau teorijų, bet jos visos turi panašių trūkumų.