Ryškieji viešosios ir privatinės teisės pažymiai

Visi ryškieji viešosios ir privatinės teisės pažymiai geriausiai išaiškina, kada pasiremiama dalinimo ir pritaikymo objektų skirtumu. Tie pažymiai pasireiškia:

1) viešosios ir privatinės teisės įgijimo tvarkoje,

2) jų netekimo tvarkoje

3) pačios teisės turinio skirtume

4) teisės ir pareigus santykyje.

Panagrinėsime skyrium kiekvieną tą pažymį.

Privatinė teisė yra įgyjama atskiro asmens, todėl įgijimas įvyksta atskirus asmenis liečiančiu būdu; pav., aš pirkau kurį nors daiktą. Viešoji teisė veikia drauge su subjektu, yra pritaikoma visiems interesams; čia nereikia įgijimo akto; pvz. kas atitinka rinkiko sąlygoms, tas turi teisės balsuoti.

Privatinė teisė yra panaikinama subjekto nuožiūra; jis,būdamas teisės įgaliotas, gali perleisti sutartimi kitam savo teisę arba net panaikinti ją; pav., pavesti kam kitam savo daiktą, arba, net sunaikinti kilnojamąjį daiktą. Viešoji teisė negali būti subjekto nuožiūra panaikinta: jei man priklauso rinkiko teisė, aš negaliu perleisti; arba panaikinti jos; subjektas nustoja viešosios teisės tik įstatymui įsakant, kada nustoja teisės įgaliojimų, kada jam teismo sprendimu teisės yra atimamos.

Privatine teise asmuo ne tiktai naudojasi, bet ir tvarko ją, pritaiko ją savo reikalams kaip tinkamas. Viešosios teisės asmuo negali tvarkyti, jos tvarkymas priklauso valstybės valdžiai, pav., rinkimų teisės vykdymas, didelėmis upėmis plaukymo tvarkymas.

Privatinės teisės subjektas visuomet yra aiškiai nustatytas. Viešosios teisės subjektas yra visa asmenų grupė, kuri tik bendru pažymiu apibrėžiama; pareigos subjektas ir viešoje teisėje yra aiškiai nustatytas, pav., įvairios rūšies valdininkai.

Matome, kad objektų padalinimo ir pritaikymo dėsniai visai išaiškina viešosios ir privatinės teisės pažymius; jie išaiškina ir, ta, kada kurių teisių turi valstybė; kada ji valdo (tam tikra objektą, jam pritaikinti bendram vartojimui, bus viešoji teisė, o kada .valstybė valdo tam tikrų objektų, gauti iš jų pelnui, bus privatinė teisė. Asmuo privatine teise naudojasi taip, kaip jam tinka, o viešojoje teisėje yra nustatyta, kaip reikia naudotis jos objektu ir bet kuris žmogus neturi teisės naudotis taip, kaip jam patinka dėl to, kad yra visa eilė kitų, kurie taip pat nori ir turi teisės naudotis šiuo objektu. Kadangi privatinė teisė tvarko objektų paskirstymą, tad ji daugiausia turi darbo su turto reikalais.