Viešoji ir privatinė teisė

Teisė yra skirstoma į dvi rūšis: viešąją ir privatinę. Vieni teoretikai pamatuoja šitą paskirstymą tuo, kad juridinių objektingųjų normų ypatybės esančios ne vienodos, o kiti tuo, kad juridinių santykių elementu (sudėties dalių) ypatybės esančios nevienodos.

Civilinės teisės atribojimo nuo kitų teisės šakų (konstitucinės, administracinės, baudžiamosios, darbo ir kt.) kriterijai nustatyti CK 1.1. straipsnyje. Jų atribojimo teorinis pagrindas yra tradicinis teisės skirstymas į viešąją ir privatinę teisę. Esminė šio straipsnio nuostata yra ta, kad civilinė teisė reglamentuoja visus turtinius santykius, kurių nereglamentuoja viešoji teisė. Tokia išvada darytina iš šio teksto:

„Turtiniams santykiams, kurie pagristi įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms [...], bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai“.

Taigi civilinės teisės taikymo sritį iš esmės apibrėžia viešoji teisė. Todėl siekiant apibrėžti civilinės teisės taikymo sritį pirmiausia reikia tiksliai nustatyti civilinės teisės santykį su viešąja teise ir viešosios teisės reglamentavimo objektą.

Teisės skirstymas į viešąją ir privatinę siejamas su senovės Romos teisininku Ulpijanu (170-228 m.), kuris pirmasis pagrindė būtinumą atriboti valstybės ir privačių santykių teisinio reglamentavimo sritis. Viešosios teisės objektu laikomi santykiai, kurie užsimezga tenkinant viešuosius (bendruosius), o privatinės teisės – privačiuosius (lot. privatus -atskiras) interesus. Esminis viešųjų ir privačiųjų teisinių santykių skirtumas yra tas, kad privatūs santykiai – tai santykiai dėl privačiosios nuosavybės bei asmeninio pobūdžio vertybių, kurie formuojasi tarp autonomiškų ir laisvų asmenų, kurių padėtis teisiškai lygi. Viešieji santykiai formuojasi tarp bendruomenės viešiesiems interesams atstovaujančios bei juos įgyvendinančios institucijos (valstybės ar savivaldybės) ir jai pavaldžių privačių asmenų ar kitų institucijų (organizacijų).